kaukėtas

kaukėtas
kaukė́tas, -a adj. (1) 1. su kauke: Kaukė́tas veidas DŽ. Karnavale visi esti kaukėti rš. Vaidina kaukėti artistai rš. Būrys kaukėtų bernų taisėsi vežti Morę (Užgavėnių bobutę) rš. 2. prk. veidmainingas: Mūsų pareiga išaiškinti žmonėms kaukėtus išdavikus sp.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • kaukėtas — kaukėtas, kaukėta bdv. Kaukėtas plėši̇̀kas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • lyčyninkas — ×lyčyninkas, ė [lyčynykas (orig. licinikas) SD144] smob. N, [K] kaukėtas žmogus …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”